Brooke Lillian Duval

Brooke Lillian Duval

25 ♦ slaptojo būrio vadė ♦ Shay Mitchell

• GIMINYSTĖS RYŠIAI, ANTROJI PUSĖ:: “All parents damage their children. It cannot be helped. Youth, like pristine glass, absorbs the prints of its handlers. Some parents smudge, others crack, a few shatter childhoods completely into jagged little pieces, beyond repair.”
Duval šeima, deja, jau palydėta anapilin, mat pirmasis pasaulinis karas pasiglemžė senelius, antrasis buvo lemiamas merginos tėvams. Suvokdama, koks šis pasaulis sumautas ir kad niekada nesi saugus bei negali apsaugoti sau artimų žmonių, stengiasi kuo rečiau prisirišti, tačiau ryšys su būriu yra toks stiprus, kad kiekvienas yra pasiryžęs atiduoti gyvybę dėl kito.


• POMĖGIAI:: Nuo vaikystės auginama kariniu rėžimu ji taip ir neturėjo progos pažinti pasaulio ir atrasti pomėgių, tačiau jai patinka tai, ką daro, patinka ginklai, greitis, pavojus. Be viso to tamsiaplaukę žavi muzika, tad atradusi laiko ji groja pianinu.
“The notes I handle no better than many pianists. But the pauses between the notes - ah, that is where the art resides.”

• IŠSKIRTINIAI BRUOŽAI, YPATYBĖS:: "I am nothing but a broken pieces made to hurt you"
Fiziškai ji atrodo kaip bet kuri kita mergina, jeigu nekreipsime dėmesio į didelį randą ant pilvo ir kelis mažesnius ant viso likusio kūno, kuriuos paliko kulkos ir kankinimo ginklai karo metu. Visgi iš vidaus ši mergina - sudužusios stiklo šukės, kurios jau labiau subyrėti nebegali. Taip pat būtų galima išskirti tai, kad tamsiaplaukė laisvai kalba penkiomis kalbomis (anglų, rusų, vokiečių, prancūzų ir japonų) bei moka groti pianinu. 

• FUN FACTS (nuolat pildomi)::
† Dvejus metus gyvendama Vokietijoje Brooke turėjo netikrus dokumentus, kuriuose ji buvo Gertrude Müller

• CHARAKTERIS:: Karas pakeičia žmones. Tie, kas nematė upėmis tekančio kraujo, skausmo perkreiptų veidų, neviltingų ašarų ir artimiausių žmonių mirčių, nė nenutuokia kaip galima tapti tokiu tuščiu kevalu, kaip yra dauguma kareivių. Brooke per tuos penkis metus taip pat pasikeitė. Iki tol buvusi linksma, vakarėlius mėgstanti mergina, neatsisakanti vienos nakties nuotykių su pirmą kartą klube sutiktu vaikinu, dabar ji vengia naujų pažinčių, visuomet atrodo pikta arba pasinėrusi į apmąstymus, nuo menkiausio garselio krūpteli. Neretai prasiveržiantys pykčio priepuoliai paverčia ją itin pavojingą. Jeigu manote, kad tai blogiausia - klystate. Pasibaigus karui ir galiausiai iškovojus pergalę, ją apėmė noras keršyti. Regis nebūtų kam keršyti, priešai įveikti, tačiau susisukus varžteliams ji įsitikinusi, kad jos mylimojo mirtis buvo savų išdavystė už kurią jie privalo sumokėti. Kalbant apie mylimus žmones, karo metu būrio ryšys tapo toks artimas, kad jie kone virto vienu asmeniu. Tai vieninteliai žmonės, kuriais tamsiaplaukė pasitiki ir kuriems linki tik gero, bei saugo nuo bet kokio pavojaus, net jeigu tai atrodytų perdėtai paranoiškas aplinkinių tikrinimas.
“War must be, while we defend our lives against a destroyer who would devour all; but I do not love the bright sword for its sharpness, nor the arrow for its swiftness, nor the warrior for his glory. I love only that which they defend.”  

• ISTORIJA:: "My story is complicated, almost to the point where I have trouble explaining it, but all you really need to know is this: I am stronger than I look, I'm loyal to those who earn it and I can pack one hell of a right hook."
1920 metai sausio 26 diena. Po pirmojo pasaulinio karo, kuomet Europa buvo nusiaubta ir vis dar bandė atsistoti ant kojų, jauno karininko Sebastian Duval ir medicinos seselės Elizabeth Robes šeima pagausėjo - pasaulį išvydo žavinga mergytė, kuriai buvo suteiktas senelių, žuvusių karo metais, vardai - Brooke Lillian. Nors tuomet Sebas ir Eliza to nežinojo, tai buvo vienintelė atžala, kurios gyvenimas susiklostys ne taip, kaip linkėtų bet kuris tėvas. Kadangi tiek Duval, tiek Robes šeimos jau kelias kartas buvo atsidavusios karo pramonei, mergaitė nuo pat mažens buvo pratinama prie griežtos tvarkos, fizinio pasiruošimo, iš mamos pusės - medicinos. Kadangi stebėtinai greitai pradėjo kalbėti, tėvai, pamatę potencialą, ėmė mokinti Lilę kitų kalbų. Pirmoji užsienio kalba, kurią ji išmoko - prancūzų. Vėliau sekė vokiečių, rusų ir jau paauglystėje - japonų. Savo malonumui pradėjusi lankyti pianino pamokas jauna, tuo metu dar tik penkiolikos metų, mergina susipažino su kita monetos puse. Nors iki tol elgdavosi kaip berniukas, pradėjusi vis artimiau bendrauti su mokytoju, atrado moteriškąją dalį. Šešiolikos metų ji ėmė susitikinėti su tuo pačiu mokytoju. Sužinoję tėvai iškėlė skandalą ir Brooke teko mesti pamokas ir toliau gilintis į karo meną ir naujausius išradimus, bei mediciną. Įgavęs generolo laipsnį Sebastian tikėjosi, kad dukra seks jo pėdomis. Kita vertus Elizabeth meldė, kad vaikas pasirinktų jos kelią. Būdama septyniolikos Brooke pradėjo mėgautis gyvenimo teikiamais malonumais. Kelis kartus pabėgo iš namų, kad su draugėmis nueitų į šokius, nors tėvai jai to neleisdavo, sakydami, kad nuodėmingos pagundos jai neduos nieko gero ir kad ji dar per jauna. Duval džiaugėsi gyvenimu iki pat 1939 metų rugsėjo 1 dienos, kuomet prasidėjo antrasis pasaulinis karas...

Nors Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo kariauti tik 1941 metai, kuomet Japonai susprogdino Pearl Harbour, Brooke tėvas ir motina, praėjus mėnesiui po karo pradžios buvo išsiųsti į Lenkiją, kur turėjo padėti sužeistiesiems ir sustabdyti vokiečių veržimąsi į rytų Europos gilumą. Po poros mėnesių mergina sulaukė laiško, kad jos mama buvo nužudyta, o tėvas paimtas į belaisvę. Visos linksmybės baigėsi. Norėdama atkeršyti už tėvus Lilė užsirašė į kariuomenę ir pasiprašė keliauti į Sovietų Sąjungą. Deja jos prašymas buvo atmestas, neva ponas Duval (tėvas) prisaikdino visus generolus nesiųsti jo vienintelės atžalos į frontą, jeigu tai neprivaloma. Du metus tamsiaplaukė tarnavo vietinėse zonose, karts nuo karto pasiųsta į neramumo vietas, iki pat sprogimo, kuomet su būriu keliavo į nelaimės vietą. Tie metai buvo kupini pokyčių tiek fronte, tiek asmeniniame gyvenime - Brooke pamilo kareivį, su kuriuo kartu tarnavo. Kad ir kaip neapgalvota ir kvaila tai buvo, mergina negalėjo nieko dėl to padaryti. Laimei jausmai nebuvo vienpusiai ir jaunoji porelė jau planavo apie gyvenimą kartu, vos tik karas baigsis. John jau net buvo spėjęs jai pasipiršti, deja...

1943 metai lapkričio 16 diena. Viduryje nakties būrys išsilaipino Prancūzijos pakrantėje, kur jų laukė pajėgos, turėjusios palydėti iki būstinės, tačiau pakeliui jie buvo užpulti vokiečių pajėgų. Daug karių žuvo. Tarp jų ir John. Lilės širdis, laikant jo gęstantį kūną gležnose rankose, dužo. Ji nebenorėjo nieko tik mirti, tačiau jai atsitiesti padėjo žinia, kad tėvas vis dar gyvas. Kad ir kaip būtų keista, keturis metus jis buvo laikytas kalėjime ir prieš pora savaičių, apgulties metu ištrauktas. Mergina laukė minutės, kuomet vėl susitiks su tėvu, kuomet galės jį apkabinti. Ta akimirka iš tiesų trūko tik akimirką, mat po tiek metų kančių, bado, skausmo, vos tik pamatęs dukterį jis taip nudžiugo, kad nusilpusi širdis sustojo. Vėl puolusi į liūdesį Duval nerado sau vietos, negalėjo nei valgyti, nei miegoti. Tada jai ir buvo skirta nauja užduotis...

Pirmasis toks būrys, kuriame buvo net penkios treniruotos merginos ir dešimt ginklus tobulai išmanančių vaikinų, vadovaujami Brookie. Šio būrio pagrindinė užduotis - sužinoti kuo daugiau informacijos iš priešų fronto ir išlaisvinti kuo daugiau belaisvių, sunaikinant įkalinimo vietas. Dabar visos pamokos, praleistos mokantis užsienio kalbų atsipirko. Duval, kartu su kitomis merginomis, įsiliedavo į vokiečių karinės valdžios pobūvius, apsukdavo galvas generolams ir kitiems aukštus postus užimantiems vyrams, o tuomet, kartu su vyrukais, vykdydavo atakas. Schema buvo tobula, per pusantrų metų iš priešų išvaduota per dešimt tūkstančių belaisvių ir sunaikinta daugiau nei šimtas kalėjimų. Žinoma mirtys taip pat nebuvo išvengiamos. Merginų liko tik trys, vaikinų - penki. Likusieji per tuos metus krito, o naujų į savo būrį priimti Brooke nenorėjo - tai buvo pavojinga, o ir būrys jau susidirbęs taip, kad nauji kariai tik trukdytų. Bent jau taip ji galvojo. Likus mėnesiui iki karo pabaigos merginos buvo demaskuotos ir uždarytos. Mėnesį jos buvo kankinamos, marinamos badu, troškinamos, prievartaujamos ir visaip kitaip darkomos. Jauniausia iš merginų neatlaikė. Kai ji jau nebe sugebėjo atsistoti, vienas iš sargų panaudojo ginklą. Tas mėnesis buvo ilgiausias merginų gyvenimuose. Jos jau manė mirsiančios, tačiau Hitleris buvo nugalėtas. Laisvė, oras, maistas. Brooke po dviejų metų vėl žengė JAV žeme, tačiau viskas jau kitaip, ji jau nebe ta laiminga mergaitė, kuri buvo ir vieninteliai žmonės, kuriais ji vis dar gali pasitikėti - būrys.