Jiyong Benjamin

JIYONG BENJAMIN

26 ♦ Gydytojas - Traumatologas/Karo laukas ♦ Kwon Jiyong/GD

• GIMINYSTĖS RYŠIAI, ANTROJI PUSĖ:: Pietų Korėjoje, iš karto po karo atsiskyrusioje nuo šiaurinės dalies teritorijoje gyvena jo tėvai ir vyresnioji sesuo. Motina taip pat medikė dirbanti pediatrijos skyriuje ir gelbėjanti vaikų gyvybes, tėvas taiso automobilius ir įvairius žemdirbystės padargus. Kartais jei prireikia patampa ir santechniku. Kaip jau daktarų šeimose ir įprasta, jei vienas vaikas pasuka medicinos kryptimi, tai ir kitas privalo. Tačiau Benjamin sesuo nėra medikė, ji farmacininkė ir savo darbu besididžiuojanti, nors ji kaip ir Benjamin, dažnai girdėdavo tėvų pastabas apie tai, kad visuomet galėtų pasirodyti geriau.

• POMĖGIAI:: Kol kas apie tai galvoti vaikinui laiko neatsirado, ko gero galima sakyti svarbiausias jo pomėgis tapo darbu.

• IŠSKIRTINIAI BRUOŽAI, YPATYBĖS::Vidutinio ūgio, azijietis.

• CHARAKTERIS::Myli savo darbą ir jaučia bei tiki, kad būtent taip ir niekaip kitaip turėtų nugyventi gyvenimą. Daug mokosi ir imasi sudėtingiausių pacientų sužalojimų taip pasmerkdamas save didžiausioms kančioms ir dilemoms, spręsti sunkius galvosūkius kurie atneštų daug naudos ir aiškintis yra ne tik jo darbo dalis. Per savo dar ne tokią ir ilgą gydytojo karjerą, spėjo pamatyti jau labai daug visko. Tokiu elgesiu, kai imasi visko ir iš karto, (o savo darbą atlieka nepriekaištingai ir apgalvotai) jau ne kartą jam yra tekę kartu su felčeriu vykti pas tam tikrus ligonius ir pačiam vadovauti. Laikas yra puikus mokytojas, pacientų armija kuo puikiausia ir kraupiausia praktika. Būdamas dvidešimt šešerių jau pasiekė tiek, prie ko įprastoje šalyje gyvenantys ir viskuo aprūpintose gydymo įstaigose dirbantys jo amžiaus rezidentai dar nėra nė prisilietę. Benjamin būdingi puikūs komandos valdymo įgūdžiai, netikėtų, komplikuotų, stresinių situacijų sprendimas. Nors nusimano savo darbą labai gerai, visuomet medžiaginėje palapinėje sukinėjasi vyriausiasis ir už viską atsakingas karo felčeris, kuris laiko viską savo rankose ir be jo leidimo niekas nejuda nė iš vietos.

• ISTORIJA:: Kaip jau buvo minėta, Benjamin užaugo savo darbą išmanančių žmonių šeimoje. Nors tėvas ausis išūždavo jam kai tik atrasdavo galimybę apie tai kaip jo sūnus turėtų mokytis išradinėti geriausius variklius bei kada nors pratęsti jo verslą, Benjamin tai nedomino. Po visų privalomų mokslų pačioje pradžioje Benjamin įsidarbino toje pačioje ligoninėje kaip ir jo motina ir jai padėdinėjo. Kaupė patirtį ir mokėsi vis naujų dalykų, bet to, kuo kad bus ateityje jis niekad nebūtų pagalvojęs. Taip jau išėjo, kad prasidėjus pirmiesiems neramumams buvo renkami visi gydytojai kurie tik buvo pakankamai kvalifikuoti darbui karo zonoje. Buvo nujaučiama baisiausia, todėl pasiruošimai prasidėjo. Atvykęs į vietą, kur visi lakstė, kur buvo sukrautos smėlio maišų sienos, karinė technika, ir gulėjo daug pačių baisiausių sužalojimų patyrę žmonės, jis įžengė į naują gyvenimo etapą. Aukos pasipylė dešimtimis, darbo buvo tiek daug, kad diena iš dienos, naktimis vaikinas turėjo budėti ir dirbti savo darbą. Miegas jam mažiausiai rūpėjo, o tokiems dalykams ir laiko mažai buvo. Šautinėmis žaizdomis išdarkyti, kulkų suvarpyti kareiviai 'plaukė' vienas po kito ant neštuvų pas medicinos sargus. Benjamin teko prisiminti ir pergalvoti šimtus kartų viską ką žino ir yra daręs, kuomet buvo pristatytas vienas kareivis. Sužalojimais beveik nesiskyrė nuo visų kitų, tačiau jo būklė buvo labai prasta, vyriausiasis felčeris įsakė pažymėti jį raudonai, tačiau Benas suprato, kad to daryti tikrai neketina. Pirmą kartą nepaklusęs vado įsakymui tiesiog privalėjo išgelbėti kareiviui gyvybę. Ėmėsi dar neišbandytų, eksperimentinių gydymo metodų, leido vaistus bei perpilinėjo kraują išteklių netaupydamas. Gerai tai, kad visi duodavo kraujo, todėl jo trūkdavo ne taip jau dažnai. Po kelių mėnesių intensyvios kritinės būklės, ligonis atsigavo ir Benjamin jį kuo greičiausiai išsiuntė į valstijas, kad taip pat kvalifikuoti gydytojai pabaigtų jo darbą, kai pačiam tuo metu prieš nosį buvo išklota dar daugiau kariškių.. Beveik metus praleido karo apsuptyje, kuomet felčerio Benjamin buvo išsiųstas į valstijas, kontroliuoti tarptautinius pervežimus rimčiausių pacientų ir paskirstyti juos po ligonines kurios vieną ar kitą traumą gydo geriausiai. Valdžia stebėtinai lėšų negailėjo, todėl ir atvykęs į US, palikęs šeimą Korėjoje, čia ir apsigyveno.