Theodore Marcus Rayne

Theodore Marcus Rayne

DVIDEŠIMT AŠTUONERI ♦ UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS ♦ BRENDON URIE

• GIMINYSTĖS RYŠIAI, ANTROJI PUSĖ::  yra kilęs iš įtakingos Rayne šeimos, jau kelis šimtus metų besisukančios politikos ir ekonomikos srityse, tačiau artimų santykių su savo giminaičiais nepalaiko, mat nusižengė jų moralės normoms ir vedė merginą iš darbininkų klasės. Žmona – Eleanor Kate Rayne.

• POMĖGIAI::  nors laisvalaikio turi ne tiek ir daug, tačiau radęs bent kelias laisves minutes čiumpa knygą ir įninka į skaitymą. Dievina istorinius romanus ir pats kartais užsiima trumpų novelių rašymu, tačiau niekas, išskyrus patį jį, nėra jų skaitęs ir vargu ar kada skaitys. Taip pat domisi naujaisiais mokslo išradimais, remia mokslininkus ir išradėjus.

• IŠSKIRTINIAI BRUOŽAI, YPATYBĖS::  kalba su britišku akcentu; kai labai susinervina ima čiaudėti; pripažįsta ir palaiko homoseksualius/ne heteroseksualius žmones, pats yra bi-curious; pats svajojo būti kareiviu ir jau buvo suplanavęs išlaipinti Normandijoje antrojo fronto atidarymo metu, tačiau mirus užsienio reikalų ministrui – jo dėdei – visos svajonės sužlugo.

• CHARAKTERIS:: Teodoras visuomet puikiai susiprasdavo kaip reikia elgtis skirtingose situacijose, tad galbūt būtent tai suformavo tokį nenuspėjamą ir spalvingą jo charakterį. Įprastai vaikinas yra itin ramus ir santūrus, galbūt net kiek abejingas visai jį supančiai aplinkai, tačiau visi jo klausimai, net patys formaliausi ar atrodo šabloniniai yra nuoširdūs, nes jam tikrai rūpi kiti žmonės ir jų gerovė. Galbūt tuo ir skiriasi nuo kitų politikų, nes nėra savanaudis, stengiasi visuomet būti teisingas ir doras žmogus, tad dar dažniau susiduria su neteisybe ir užgauliojimais, kurie yra pagrindinis jų kolegų pastatytos industrijos variklis. Rayne yra vyriausias šeimos sūnus, tad nuo pat vaikystės jaučia atsakomybę ant savo pečių, yra pareigingas. Atrodytų tikras gėrietis, tačiau suprasdamas, kad valdžioje būdamas šilkiniu ilgai neišlaikysi išmoko puikiai meluoti ir manipuliuoti aplinkiniais, tačiau tai daro tik būtiniausiais atvejais, kuomet nori pasiekti, kažką, kas bus naudinga ne tik jam.

• ISTORIJA::  Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui jaunas diplomatas iš Londono kartu su žmona ir broliu sėdo į pirmą laivą išplaukiantį į JAV. Čia šaknis jau buvo įleidę giminės iš jo motinos pusės, tad pritapti naujoje visuomenėje nebuvo didelė problema. Tuo labiau, jog patys priklausė vienai iš įtakingiausių ir seniausių Anglijos giminių, kuriai pinigų tikrai netrūko. Teodoro tėvas greitai įsitvirtino elito viršūnėlėje, o tai padėjo greitai ir lengvai atsidurti aukščiausiose valdžios įstaigose. Nors jo brolis buvo kiek skeptiškesnis ir į politiką įsitraukė vėliau, tačiau įtakingi pažįstami ir įvairūs triukai padėjo jam gauti užsienio reikalų ministro postą ir aplenkti savo jaunesnį brolį. Tik štai asmeniniame gyvenime Teodoro tėvui Trevorui sekėsi kiek geriau nei giminaičiui ir netrukus po visą šalį pasklido kalbos, jog Rayne žmona laukiasi. 1917 metų rugsėjį gimė Teodoras Markusas Rayne. Kadangi jo dėdė nebuvo susituokęs, o motinai vėliau gimė tik mergaitės, jis tapo vienintele viltimi Rayne giminei neišnykti. Nuo pat mažumės berniukas buvo mokomas politikos ir ekonomikos pagrindų, komunikacijos ir kitų įmantrybių, kurios turėjo jam padėti sparčiai kopti karjeros laiptais, tačiau giliai širdyje vaiką labiau domino technika ir sunkioji artilerija, o noras atsidurti karo lauke, regis, buvo įaugęs jam į kraują.  Buvo smalsus vaikas, tačiau vaikiško naivumo jam kiek trūko ir į viską žvelgė racionaliau už savo bendraamžius. Baigęs mokyklą įstojo į Jeilį, kuriame sėkmingai ketverius metus krimto politikos ir ekonomikos mokslus, o vėliau įgijo ir tarptautinių santykių magistrą. Nors visuomet buvo nukreipiamas į socialinius mokslus, tačiau negalėjo nuslėpti potraukio tiksliesiems mokslams, tad besimokydamas Jeilyje dažnai laiką leisdavo su fizikos mokslų studentais, kartu atlikdavo visokius bandymus ar kartas nuo karto finansuodavo keisčiausius jų projektus. Apie tai sužinojęs tėvas nebuvo itin patenkintas, tačiau negalėjo varžyti sūnaus, kad ir kaip kartais norėjosi. Baigęs mokslus kelis metus stažavosi pas dėdę, vėliau dirbo Niujorko miesto savivaldybe mero padėjėju, tačiau visur sunkiai pritapdavo, mat oponavo nešvarios politikos vilkams. 1939 metais, rugsėjį, prasidėjus karui Europoje, grįžo dirbti į Užsienio reikalų ministeriją, tik šįkart jau kaip dėdės pavaduotojas, mat pastarojo sveikata smarkiai šlubavo, o kur dar rūpesčiai dėl nesutarimų senajame žemyne. Tais pačiais metais susipažino su mergina iš paprastos šeimos, priklausančios darbininkų klasei ir pamilo ją iš pirmo žvilgsnio. Ilgą laiką slėpdamas savo santykius nuo šeimos, manė, jog dar sugebės pakeisti jų požiūrį į kitos klasės žmones, tačiau vos tik išgirdo kalbas apie jo ir kitos įtakingos šeimos dukros piršlybas, nieko nelaukęs vedė Eleonorą sugriaudamas visas giminės viltis ir pasipriešindamas jų nustatytoms normoms. Nors jo santuokos nepripažino visa giminė, tačiau tai netrukdė jam toliau siekti aukštumų karjeroje ir po kelių metų, tiesa intensyvios konkurencijos su savo paties tėvu, jis laimėjo kovą dėl užsienio reikalų ministro posto, kuris atiteko jam iškart po dėdės mirties. Šeima jo išsižadėjo, tačiau jaunas vyras nusimanantis ekonomikoje greitai papildė savo sąskaitas apvaliomis sumelėmis, taip užtikrindamas sau patogų ir gerą gyvenimą net infliacijos metu. Ministro postas niekada nebuvo siekiamybė, o su tėvu konkuravo vien kvailų principų vedamas, tad labai nustebo, jog dėdė pasirinko būtent jį, o ne Trevorą. Užgriuvusi atsakomybė prislėgė jauną politiką, tad dabar jis atsiribojo ne tik nuo savo šeimos, tačiau kartu ir nuo žmonos ir draugų.