• GIMINYSTĖS RYŠIAI, ANTROJI PUSĖ:: ne itin ypatinga, kaip ir nelabai pasiturinti Aveiro šeima - tėvas buvo gydytojas, mama buvo užsiėmusi papuošalų gamyba, kuriuos pardavinėjo turguje bet per karą mirė. taip pat Edith turėjo du brolius ir vyresnę sesę - vienas brolis žuvo per karą, prie Žanetos akių, o kitas, irgi karys, likęs gyvas kažkur bastosi, kaip ir sesuo • POMĖGIAI:: myli savo darbą, kaip ir bet kokį kitą darbą, taigi visai nebijo sunkaus darbo, nes Žaneta drąsiai gali sakyti, kad visko jau buvo mačiusi. be viso to, mėgsta gaminti maistą. • CHARAKTERIS:: Žaneta visada buvo draugiškas ir nuoširdus žmogus. Kadangi Aveiro šeima toli gražu nebuvo kokio nors karališko ar gero sluoksnio, Žaneta buvo ta kuri tėvui ypatingai padėdavo, arba kitaip tariant, dirbdavo tai toje pačioje ligoninėje kur dirbdavo jos tėtis, tai dar kokius nors pavienius darbus, kad tik šeima nenugrimztų dar žemyn. Šiaip ji yra gan rami mergina, na bet ant galvos lipti irgi neleidžia. Net jeigu Žanetą kas nors pavadintų labai gera, ginčų metu mergina nenusileidžia. Taip pat niekam neleidžia žeminti draugų, ar kad ir jos pačios. Be viso to, nuolat stengiasi padėti ar patarti visiems ir visada. Nors karas tikrai paveikė merginą, dabar jau stengiasi nors kiek šypsotis, vis primindama sau, kad kas buvo blogai jau pasibaigė, ir dabar viskas bus tik gerai. • ISTORIJA:: Žaneta buvo jauniausias vaikas Aveiro šeimoje. Gimė tokioje ne itin pasiturinčioje šeimoje, nors tėvas buvo gydytojas, šeimos pajamos visai nedidėjo, nes tėčio algos užtekdavo tik aprūpinti save, žmoną ir dar tris vaikus. Mama niekuo neišsiskyrė, dirbo pavienius darbus, gamino savo papuošalus kuriuos pardavinėjo turguje, bet labiausiai, tai savo vaikus prižiūrėdavo, kad jie gautų pakankamai meilės, mat tėtis dėl savo darbo dažniausiai grįždavo namo tik nakvoti, mat labai daug laiko praleisdavo ligoninėje, todėl motina savo tris vaikus turėjo mylėti už du žmones. Žaneta savo noru, dažnai padėdavo tėčiui suktis ligoninėje, ir tik jo pagalba tapo sesute. Su abiem broliais Žaneta visada puikiai sutardavo, bet su sese, nu nors tu ką, ne. Merginos sesuo buvo visiška Editos priešingybė - tingi, užsispyrusi, savanaudė. Dėl to jos abi niekad nesutarė. Prasidėjus karui, mergina prisijungė prie karo lauko ligoninės. Karas buvo toks žiaurus, kad tikrai paveikė merginos charakterį. Prie Žanetos akių žuvo jos brolis, kas ypač sukrėtė merginą. Galbūt Žanetos kaltinti jos sesuo ir neturėtų, nes faktiškai, jam padėti jau ji negalėjo, tačiau ji itin mėgo Žanetą erzinti, todėl iki šiol kaltina ją, kad nesugebėjo jam padėti iškart, ir kad galbūt, jis būtų sveikas, jeigu tuo metu Žaneta 'nebūtų buvusi kitoje vietoje'. Tada paaiškėjo, kad tame pačiame kare mirė ir jos motina, kas antrą kart šokiravo merginą. Aveiro šeimos galva- tėvas, buvo skubiai iškviestas kažkokiais reikalais į Prancūziją, todėl Žaneta buvo vienintelė, be savo brolių, mačiusi tą visą žiaurų sąmyšį. Dvi, artimų žmonių mirtys kiekvieną dieną slėgė merginą, visa laimė, kad dar vienas brolis išgyveno. Jis ir tėvas buvo vienintelis ramstis, ir sugebėdavo Editą nuraminti aiškindami, kad ne ji čia kalta ir kad niekuo nebūtų padėjusi, tačiau vėlgi, sesuo sugebėdavo apversti visas kortas. Vėliau, gan greit, tėvas parsivedė kitą moterį į namus, kuri lyg tyčia, buvo tokia pat ragana kaip ir merginos sesuo, tačiau tikrai daugiau pasiturinti ir geresnės socialinės padėties nei kad Aveiro šeima. Nenuostabu, kad nauja tėvo žmona ypatingai sutarė su Žanetos sese, o Žaneta ir jos brolis buvo tapę paskutinėmis vietomis. Edita matydama tėvą laimingą, nors buvo nusivylusi juo, kad šitaip greit susirado kažkokią moteraitę, stengėsi jos vengti, bet ne visada pavykdavo.
rodiklis
Sk. 17 07 - 20:32:32
